JULIUS LIUDVIKAS VYNERIS
​

Julius Liudvikas Vyneris gimė 1795 metų balandžio 1 dieną Gdanske. Tai istorinė ir iškili Klaipėdos krašto asmenybė, didis filantropas, visą savo gyvenimą didelį dėmesį ir pasiaukojimą skyręs Klaipėdos miesto bendruomenei.
 
J. L. Vyneris buvo Vokietijos žydas, emancipuotas modernus europietis, stambus verslininkas pirklys, prekiavęs sėklomis. Nors ir buvo žydas, tačiau nebuvo tas, vien tik skaitantis toras: jis domėjosi aplinkui gyvenančių tautų kultūra bei likimu, žydiškų pamaldų laikėsi tik formaliai – šeštadienį ar tik per didžiąsias šventes.  

J. L. Vyneris Klaipėdoje susidūrė su daugybe sunkumų, kovodamas dėl miestiečio teisės. 1817 m. gegužės 5 d. miesto deputatai pareiškė: "Susirinkimas jokiu būdu negali ramiai žiūrėti, kaip žydai čia reikalauja miestiečių teisių. Susirinkimas rimčiausiai nusprendė palenkti į save net aukščiausią valdžią ir prašo garbingojo magistrato atmesti Vynerio miestiečio teisių suteikimo prašymą". Jie kreipėsi į valstybės kanclerį kunigaikštį Hardenbergą, kuris davė neigiamą atsakymą, ir nors 1818 m. vasario mėn. pats karalius asmeniniu įsaku įsakė priimti Vynerį į miestiečius, miesto deputatai liko "tvirtai įsitikinę, kad žydams suteikti miestiečio teises yra be galo kenksminga šiai vietovei". Ir vis dėlto 1818 m. liepos 2 d. Vyneris tapo miestiečiu. Vėliau miesto deputatų pozicija žydų miestiečių atžvilgiu pasikeitė. Vyneris pats tapo miesto deputatu, o 1833 metais – net magistrato nariu, taip pat ilgą laiką jis priklausė miesto prieglaudos kuratoriumui.
 
Pasirodžius knygai po Vynerio mirties "Memeler Dampfboote" apie Vynerį rašoma taip: "Vaikščiodavo visada elegantiškai apsirengęs, labai mylėjo damas, svečiavosi garsiose šeimose, valgė viešbutyje prie bendro pietų stalo, tiesa, tuo metu už 6 sidabro grašius kasdien, tuo tarpu dabar daugiau negu dvigubai tai kainuoja. Taip pat jis turėjo ne tik seną šeimininkę už 10 talerių per mėnesį, bet jo ištaigingų puotų metu turėdavo patarnauti itin graži dama" (kurios jis nepamiršo ir savo testamente). Jo butas buvo pas komercijos tarėją Masoną Turgaus g. 48-49.
Tikriausiai jis buvo keistuolis, tačiau jokiu būdu ne blogas, o garbingas, nuoširdus žmogus, kitaip jis nebūtų tapęs didžiausiu miesto labdariu, miesto, kuris jo nevertino. Ant jo antkapio užrašyta: "Jo atminimą gerbia draugai, laimina vargšai".
 
Nors J. L. Vyneris mėgdavo puotauti, tačiau svarbiausia kad jis visų atminime išliko ne kaip puotautojas, o kaip mecenatas, kuris paliko savo pėdsaką ne tik Klaipėdoje, bet tapo žinomas ir už Klaipėdos ribų. Per daugiau nei 150 metų iki šių dienų neatsirado nė vieno kito tokio žmogaus, ne tik norėjusio, bet ir galėjusio šitiek duoti miestui ir jo gyventojams.
 
J. L. Vyneris, suprasdamas jog po mirties, kaip Šventasis Raštas rašo "dulke buvai – dulke ir liksi" ir jokių turtų su savimi po mirties nenusineši, visą savo turtą, t.y. daugiau kaip 300 000 talerių paliko miestui.

J. L. Vyneris, miręs 1862 m. vasario 24 dieną, testamente, kurį surašė 1855 m. birželio 16 d.,
​iš savo 313 789 talerių palikimo, be didelių sumų savo broliams ir įvairių sumų privatiems asmenims, turtą paskyrė:

500 talerių ​užrašė miesto katalikų bažnyčiai

500 talerių  ​žydų sinagogai su sąlyga, kad žydų bendruomenė nevers jo laidoti savo kapinėse​

2‘000 talerių ​puikiam antkapiui pastatyti ir 1500 talerių jo kapo miesto kapinėse priežiūrai visą laiką

​2‘000 talerių  ​jo vardu pavadintos Vynerio promenados priežiūrai ir gražinimui

4‘000 talerių  ​Labdaros sąjungai neturtingų dorų tėvų vaikams aprengti ir mokyti

2‘000 talerių  ​prieglaudai, kurios tikslas - padėti apleistiems elgetų ir nusikaltėlių vaikams, kad šie beglobiai, aprūpinus juos pastoge, rūbais, maistu ir viskuo, kas kūnui reikalinga, būtų išauklėti darbščiais, visuomenei naudingais amatininkais

1‘000 talerių ​100 vargšų maitinimui kiekvienais metais balandžio 1 dieną

28‘000 talerių Nusigyvenusių pirklių prieglaudai, prižiūrint pirklių bendruomenės valdybai ​(8000 talerių namui, 20000 talerių išlaikymui)

134‘794 taleriai ​buvo skirti pagrindiniam palikimo paveldėtojui - pirkliui Friedrichui Wilhelmui Richteriui, kurie magistrato ir pirklių bendruomenės valdybos nuožiūra turėjo būti skirti labdaros tikslams

45‘000 talerių  ​ Mergaičių auklėjimo instituto įkūrimui ir išlaikymui

10‘000 talerių ​stipendijų fondui studijuojantiems menininkams arba technikams įkurti (4 stipendijos po 360 markių per metus)

6‘000 talerių ​Miesto prieglaudos (Stadthospital) fondui padidinti, 4000 talerių - miesto prieglaudos pastatų remontui

6‘000 talerių  ​ Šv. Jono bažnyčios bokšto statybai

5‘000 talerių ​prieglaudos (Rettungsanstali) fondui padidinti

6‘000 talerių ​miesto ligoninės remontui

​50‘000 likusių talerių ​iš kurių pusę paskyrė magistratui disponuoti kaip Vynerio palikimo fondą, kiti atiteko pirklių bendruomenei

Palikimo suma virš 300 tūkstančių talerių sudarė apie 0,5 milijono JAV dolerių tų metų verte
​arba apie 15 milijonų eurų šiai dienai.
 

Pirmasis J. L. Vynerio fondas, įsteigtas po jo mirties 1862 m., buvo įrašytas į miesto biudžetą ir buvo skelbiamas kiekvienų metų miesto finansinėje sąmatoje. Šio fondo tęstinumui netrukdė jokie karai, valdžios ar valstybinės priklausomybės pasikeitimai. Jis veikė ir 1870 m. Prūsijai įėjus į Vokietijos sudėtį, ir po Pirmojo pasaulinio karo, ir po Versalio sutarties atskyrus Klaipėdos kraštą nuo Vokietijos, prancūzų valdomoje autonomijoje ir pagaliau Lietuvos Respublikos laikais, Klaipėdos kraštą atsiėmus Lietuvai. Tai įrodo šių eilučių autoriui į rankas patekęs 1931 m. leidinys „Klaipėdos Miesto Sąmatas – Haushaltsplan der See – und handelsstadt Memel für 1931–1932“. Šioje miesto biudžeto sąmatoje užfiksuotos visos būsimos 1931–1932 m. miesto pajamos ir išlaidos. Tame tarpe fiksuojama ir visų fondų finansinė padėtis ir planai. Fondą sudarė per 300 tūkstančių talerių, kurie testamentu buvo paskirti miesto bažnyčioms, sinagogai, promenados priežiūrai, prieglaudoms, švietimo ir auklėjimo institutams, vargšų maitinimui, ligoninei, stipendijoms studijuojantiems ir pan.
 
Julius Liudvikas Vyneris (1795.04.04 – 1862.02.24) – žymiausias XIX a. Klaipėdos miesto labdarys, didžiąją savo palikimo dalį užrašęs Klaipėdos neturtingų vargšų labui: vaikų maitinimui, aprengimui ir išsilavinimui, Mergaičių auklėjimo instituto ir Pirklių prieglaudos įkūrimui, miesto ligoninės statybai, gabių neturtingų jaunuolių stipendijoms, vienintelės ir gražiausios promenados į Tauralaukį nutiesimui ir apsodinimui medžiais. Šis žmogus, atvykęs į Klaipėda jūrų prekybos pakilimo laikotarpių, užsidirbo čia kaip ir daugelis kitų pirklių didelį kapitalą, kurį gyvenimo pabaigoje, būdamas vienišas paskyrė neturtingiausių Klaipėdos miestiečių labui. Jo nuveikti darbai šimtmečiui gelbėjo Klaipėdą, suteikė pavyzdį kitiems paaukoti vargstančiųjų labui. J. L. Vyneris tik atvykęs iš garsiausio Europos jūrų prekybos centro Dancigo į Klaipėdą netruko išgarsėti, nes paprašė Magistrato suteikti jam miestiečio teises, mat be jų jis negalįs užsiimti verslu ir įgyvendinti savo idėjų. J. L. Vyneris buvo Vokietijos žydas, gimęs Gdanske, o vėliau perskėlęs į Klaipėdą, kur  žydų reikalai ir veikla Prūsijoje buvo labai varžomi. Jiems buvo uždrausta laisvai apsigyventi Prūsijoje, verstis prekyba ir. t.t. Kiekvienu atskiru atveju reikėjo prašyti valdovo garantinio rašto, kuriuo buvo suteikiamas toks leidimas. 1818 m. vasario mėn. pats karalius asmeniniu įsaku įsakė priimti J.L.Vynerį į miestiečius.

Siekiant pratęsti J. L. Vynerio tradicijas, skiriant labdarą, paramą, didelį dėmesį kultūrai, miesto bendruomenės poreikiams, 2004 m. balandžio mėnesį buvo įkurtas J. L. Vynerio labdaros ir paramos fondas, skirtas Klaipėdos krašto ir visos Vakarų Lietuvos bendruomenei.

​Objektai, prie kurių pastatymo prisidėjo J. L. Vyneris (įtraukti į NKP registrą)

Objektas	Aprašymas
​J. L. Vynerio kapas – ​regioninės reikšmės kultūros paveldo objektas	Įregistruotas 2009.02.04; unikalus objekto kodas 32628 (dab. adresas Liepų g. – senosios kapinės). 2002 m. ruošiantis reikšmingai paminėti Klaipėdos miesto 750-asias įkūrimo metines, miesto savivaldybė paruošė projektinį pasiūlymą grąžinti Juliaus Liudviko Vynerio, kaip žymiausio Klaipėdos miesto labdario, paminką iš žydų kapinių į Skulptūrų parką – t.y. į senąsias kapines ant J. L. Vynerio kapo. Miesto taryba ir Jubiliejaus šventimo komitetas pritarė šiam projektui ir skyrė lėšas jo įgyvendinimui. Juliaus Liudviko Vynerio paminklo grąžinimo šventė buvo įtraukta į miesto jubiliejaus šventinę programą. 2002 m. rugpjūčio 1 d. įvyko iškilmingas mitingas prie atstatyto J. L. Vynerio paminklo. Šiuo metu prie paminklo J. L. Vynerio fondas kasmet balandžio mėn. minint Vynerio gimtadienį ir įgyvendinant jo testamentu paliktą norą – organizuoja miestiečių vaišes ir šio mecenato minėjimo renginį.
Administracinis pastatas (buv. vokiečių sinagoga) – ​valstybės saugomas kultūros paveldo objektas	Įregistruotas 1992.05.26; unikalus objekto kodas 1172 (dab. adresas Grįžgatvio g. 6). Pastatas pastatytas XIX a. pab. - XX a. pr., restauruotas 2001 - 2002 m. Plytų mūro, tinkuotas, dviejų aukštų su palėpe, stačiakampio plano, simetrinės kompozicijos, dvišlaičiu stogu, dengtu olandiškomis čerpėmis pastatas. Pagrindinis gatvės fasadas dekoruotas – gausu skaidymų, architektūrinių detalių, lipdinių. 1896 m. pastatą nupirko žydų bendruomenė, 1898 m. rekonstruotas pagal istorizmo stilių, paaukštintas. Žydų bendruomenė prieš keletą metų atgavo šį pastatą, tačiau vėliau jį pardavė ir dabar čia veikia “V. Pauliaus & Associates” kompanijos administracija.
Pastatas (buv. prieglauda) - valstybės saugomas kultūros paveldo objektas	Įregistruotas 1997.12.31; unikalus objekto kodas 16959; (dab. adresas H. Manto g. 20). Šios prieglaudos išlaikymui ir remontui J. L. Vyneris po mirties jos paliko 11000 talerių. Vynerio paramos skyrimas prieglaudai rėmėsi tuo, jog prieglauda turėjo padėti apleistiems elgetų ir nusikaltėlių vaikams, kad šie beglobiai, aprūpinus juos pastoge, rūbais, maistu ir viskuo, kas kūnui  reikalinga, būtų išauklėti darbščiais, visuomenei naudingais amatininkais. Šiuo metu pastate veikia restoranas “Lūja”.
Pastatas (buv. mergaičių auklėjimo institutas ir nusigyvenusių pirklių prieglauda) - vietinės reikšmės kultūros paveldo objektas	Unikalus objekto kodas 16960 (dab. adresas H. Manto g. 21 ir 23). Dabartiniai iš šių pastatų išlikę renovuoti objektai – tai jungtinis pastatas su prekybos centru ir viešbučiu. Gana ironiška, tačiau J. L. Vynerio įkurta nusigyvenusių pirklių prieglauda šiandien atkurta kaip viešbutis, tik žinoma skirtas jau ne benamiams, o pasiturintiems miesto svečiams. Vyneris testamentu paliko mergaičių institutui 45000 talerių, kuriuos skyrė instituto įkūrimui, išlaikymui bei mergaičių mokymui. Nusigyvenusių pirklių priglaudai, prižiūrint pirklių bendruomenės valdybai, J. L. Vyneris paliko net 28000 talerių, iš kurių 8000 talerių namui, o 20 000 talerių prieglaudos išlaikymui. Šiuo metu „NAVALIS“ – elegantiškas, 4* žvaigždučių verslo klasės viešbutis, įsikūręs Klaipėdos miesto centre. Viešbučio pastatas buvo pastatytas 1863 metais už Klaipėdos miesto filantropo pirklio J. L. Vynerio lėšas.
Šv. Jono bažnyčios vieta – nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektas	Įregistruotas 2018.03.19; unikalus objekto kodas 42597; (dab. adresas Turgaus g. 24). ​Per II pasaulinį karą sugriautai bažnyčiai (jos bokšto statybai) Vyneris testamentu paliko 6000 talerių. Šiuo metu vyksta bažnyčios atstatymo darbai, tad J. L. Vynerio fondas prisideda prie atstatymo proceso eigos stebėsenos ir sieks užtikrinti Vynerio atminimo įamžinimą joje.

Kitos su J. L. Vyneriu susijusios nekilnojamo turto vertybės (neįtrauktos į NKP registrą)
​

Objektai

1. Klaipėdos miesto vaikų ligoninė ​(išlikusi iki šių dienų), kuri J. L. Vynerio lėšomis buvo pastatyta (dab. K. Donelaičio g. 7)

2. Turgaus halė ​(neišlikusi iki šių dienų, jos vietoje – jachtų prieplauka), kuri J. L. Vynerio lėšomis buvo pastatyta (Klaipėdos piliavietės teritorija)

3. Laidojimo namų salė kapinėse (neišlikusi; dab. adresas K. Donelaičio 6b)

4. Nauja arklidė prie Miesto ligoninės ​(neišlikusi, dab. adresas S. Daukanto g. 27)

5. Ferdinando aikštės berniukų mokykla (atstatyta, dab. adresas Šerniaus g. 12)

6. Viešbutis „British Hotel“ (pastatas išlikęs, rekonstruotas), kuriame J. L. Vyneris gyveno (dab. adresas Turgaus g. 1)

7. J. L. Vynerio promenada (išlikusi vieta – dabar gatvė), kuri J. L. Vynerio lėšomis buvo įrengta ​(dab. adresas Lietuvininkų – Šaulių gatvės). ​Vynerio promenada driekėsi šiaurine – vakarine miesto dalimi, kur XIX a. medžiais apsodintas kelias ėjo į Tauralaukį. Kurį laiką šis kelias prasidėjo nuo buv. Pergalės aikštės (dab. Lietuvininkų a.), bet vėliau jo pradžia perkelta į buv. T. Armijos – Gogolio gatvių (dab.  Šaulių - S. Dariaus ir S. Girėno) sankryžą. Vok. Wiener Promenade. Šis pavadinimas egzistavo iki 1939 m. aneksijos, kuomet buvo pakeistas į Tannenbergo vardą. Tuo metu vadinosi šiandieninės Šaulių ( buv. T. Armijos) gatvės atkarpa nuo Pergalės (dab. Lietuvininkų) aikštės iki metalinio pėsčiųjų tilto. (Tannenberg – Grunwald tai vietovė buvusioje Karaliaučiaus srityje, dabartinėje Lenkijoje, Olštyno vaivadijoje, kur 1410 m. Ordinas patyrė triuškinantį pralaimėjimą prieš lenkų, lietuvių ir kt. tautybių karius).